Švelniai nešei ant rankų tu mane,
Buvai tada toks didelis, o aš – tokia maža. O kai septynios vasaros praėjo,
Paėmęs mane už rankutės,
Tu pirmon klasėn palydėjai.
Buvai tada toks didelis, o aš – vis dar maža.
Tau aštuoniolika – girdžiu aš tavo balsą.
Ir štai jau šokam išleistuvių valsą,
Tu vis toks didelis, o aš – jau nemaža.
Ir kai ateis svarbi gyvenimo diena,
Ir būsiu nuotaka laiminga ir linksma.
Paėmęs už parankės tu lydėsi prie altoriaus.
Tu vis toks didelis – o, aš jau moteris jauna.
Reklama: CVmarket
Leave a Reply