Tiek nuveikta darbų,
Toks sodas užaugintas.
Ir mes jau dideli
Sugrįžtam tave Tėti, apkabinti.
Tu vis toks pats –
Stiprių plačių pečių,
Tik gal veide raukšlelių keletas nusėdo,
Nestinga tau geriausių išradimų ir minčių,
Sidabro sruoga plaukus padabino.
Ak, mielas Tėti – kaip tave myliu!
Sušukti noriu – te visi sužino!
You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed.You can leave a response, or trackback from your own site.
Leave a Reply